Susitikimas su savimi. Bet kas aš esu sau? Ar žiūriu į save su meile ir atjauta, ar su nepakantumu ir griežtais reikalavimais? Tai gilus susitikimas per kūrybą, ne tik su išorės atspindžiu. Tai susitikimas su visomis savo savybėmis,
Laikas sau – tai tokia ypatinga dovana sau darbų, pareigų ir vaidmenų gausoje… juk vis skubame, vis lekiame, esame paskendę nuolatiniame triukšme, visuomenės glėby, pamiršdami save. Pamiršdami klausytis savo širdies. O kaip jos klausytis? Klausimas be konkretaus atsakymo. Kiekvienam savaip. Bet, matyt, svarbiausia – išsilaisvinti iš reikalavimų, įsitikinimų bei nuoskaudų gniaužtų. Tada bus laisviau, atsiras daugiau erdvės, sumažės triukšmas ir pamažu garsės širdies balsas…
Būna situacijų, kai norisi prasmegti skradžiai žemę. Tas nemalonus gėdos jausmas bando įpiršti mintį, kad esame nevykėliai. Dėl to dažnai vengdami šito jausmo stabdome savo veiksmus. Šis socialinis jausmas atsiranda santykyje
